E-prekyba ir PVM nuo 2021 m. liepos 1 d.

VMI video šiais klausimais galite rasti čia. VMI seminaro medžiaga pateikta čia.

1. Kas yra OSS?

OSS iš esmės yra sistema, kuri leidžia pardavėjams, parduodantiems tam tikras prekes ar paslaugas, už kurias PVM turėtų būti sumokėtas kitoje valstybėje narėje, PVM mokėjimo prievoles įvykdyti paprasčiau per įsikūrimo valstybės narės mokesčių administratorių, nesiregistruojant PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse. OSS sudaro kelios schemos, kuriose registruotas asmuo turi skirtingas teises ir pareigas.

2. Ar OSS naudojimas yra privalomas?

Ne, OSS kaip ir MOSS naudojimas nėra privalomas. Asmuo gali pasirinkti, ar atitinkamas prievoles vykdyti paprasčiau, naudojant OSS, ar rinktis standartinį prievolių vykdymo būdą – registravimą PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse.

Tačiau, jeigu nusprendžiama naudotis tam tikra OSS schema, tai tokiu atveju OSS turi būti taikomas visiems sandoriams, kuriems jis galėtų būti taikomas pagal atitinkamą schemą.

3. Kuo skiriasi OSS nuo MOSS?

Nors MOSS ir OSS tikslas yra tas pats - leisti pardavėjams tam tikrais atvejais savo PVM prievoles kitose valstybėse narėse įvykdyti paprasčiau, tačiau MOSS imtis yra siauresnė. Naudojantis MOSS supaprastintai prievoles galima buvo vykdyti tik dėl sandorių susijusių su telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu OSS leidžia supaprastintai prievoles įvykdyti dėl visų paslaugų, teikiamų neapmokestinamiesiems asmenims, kurių vieta persikelia į kitą valstybę narę, dėl ES vidaus nuotolinės prekybos prekėmis, dėl nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis.

OSS kaip ir MOSS veikia schemų principu. Kitaip tariant, asmuo, kuris nori naudotis MOSS ar OSS supaprastinimais, iš esmės pagal tam tikrus kriterijus turi pasirinkti schemą, kurios dalyviu jis bus. Kadangi OSS imtis yra platesnė nei MOSS, tai ir specialių schemų, kuriose įsiregistravus galima naudotis supaprastinimais, OSS yra daugiau.

MOSS yra 2 schemos – Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos Tuo tarpu OSS yra galimos 3 schemos: Europos Sąjungos (ES), ne Europos Sąjungos (ne ES) ir Importo. MOSS atveju konkrečios schemos pasirinkimas priklausė nuo to, ar asmuo buvo įsikūręs Europos Sąjungoje ar ne. Tuo tarpu OSS atveju, schemos pasirinkimui įtakos turi ne tik asmens įsikūrimo vieta, bet ir konkreti veikla, kurią asmuo vykdo.

MOSS atveju asmuo vienu metu galėjo būti registruotas tik vienoje iš schemų, t. y. arba Europos Sąjungos, arba ne Europos Sąjungos. Tuo tarpu OSS atveju tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti registruotas keliose schemose.

MOSS nuo OSS skiriasi ir kitomis detalėmis: registracijai reikalingais duomenimis, deklaracijų turiniu, deklaracijų tikslinimu, deklaracijų pateikimo terminu ir kt.

4. Kam skirtos Importo, ne ES ir ES schemos?

Importo schema – yra schema, kuri naudojama, siekiant supaprastintai įvykdyti PVM prievoles, susijusias su nuotoline prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Ši schema dar gali būti vadinama IOSS.

Ne ES schema – schema, kuris skirta Europos Sąjungoje neįsikūrusiems asmenims, kurie teikia paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, kai tokių paslaugų suteikimo vieta yra atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė.

ES schema skirta prievolių, susijusių su Europos Sąjungos vidaus nuotoline prekyba prekėmis, prekių tiekimo valstybėje narėje naudojant elektronines sąsajas, kuriomis sudaromos sąlygos tiekti prekes, ir paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, įvykdymui.

5. Kaip galima naudotis Importo, ne ES ir ES schemomis?

Tam, kad naudotis bet kuria iš OSS schemų, reikia užsiregistruoti tokios schemos naudotoju. Jeigu norima naudotis keliomis schemomis (pvz., ES ir Importo), registruojamasi kiekvienoje schemoje atskirai.

6. Kokią pagrindinę informaciją reikia žinoti apie Imorto schemą?

Kaip jau minėta, Importo schema yra skirta nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Tokia nuotoline prekyba laikomi pardavimai, kai prekės iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų pardavėjo vardu yra gabenamos, siunčiamos pirkėjui į Europos Sąjungą ir:
    - pirkėjas yra neapmokestinamasis asmuo (tam tikrais atvejais pirkėju galėtų būti ir apmokestinamasis asmuo) ir
   - parduodamos prekės:
       * nėra surenkamos ir instaliuojamos,
       *  nėra naujos transporto priemonės;
       * nėra akcizais apmokestinamos prekės;
       *  nėra prekės, kurių pardavimui taikoma speciali naudotų prekių apmokestinimo schema;
       * nėra importuojamos siuntose, kurių savoji vertė viršija 150 eurų.

Kai yra naudojamasi šia schema, tai PVM tikslais laikoma, kad prekių, kurios pardavimo metu fiziškai yra trečiojoje valstybėje ar trečiojoje teritorijoje, pardavimas yra įvykęs Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, nepaisant to, kad laiko požiūriu pirmiausia įvyksta pardavimas pirkėjui, o paskui atgabenimas į Europos Sąjungą ir importas, PVM tikslais laikoma, kad pardavimas pirkėjui įvyko toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas pirkėjui. Todėl praktiškai pardavimo metu prekė turi būti apmokestinta tos valstybės narės, kurioje pardavimas bus laikomas įvykusiu, atitinkamu PVM tarifu. PVM tarifus galima pasitikrinti čia.

Tai, kad prekės pardavimo momentu jau bus apmokestintos PVM, nereiškia, jog prekėms pasiekus Europos Sąjungą nebus taikomi jokie muitinės formalumai. Iš tiesų tokios prekės turės būti importuojamos, nors toks importas įprastai bus neapmokestinamas importo PVM. Daugiau apie muitinės formalumus informacijos galite rasti Muitinės puslapyje.

Svarbu žinoti tai, kad jeigu prekių pardavimus asmenys vykdo ne per savo elektroninę sąsają, o per trečio asmens elektroninę sąsają, tai tikėtina, jog PVM tikslais bus laikoma, kad pardavimus galutiniam pirkėjui vykdė elektroninė sąsaja (ją valdantis asmuo), kuri veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Tokiu atveju, visos su PVM susijusios prievolės tenka elektroninei sąsajai (ją valdančiam asmeniui), kuris ir sprendžia, ar naudotis importo schema ar ne. Tokiu atveju, kai pardavėju PVM tikslais yra laikoma trečio asmens elektroninė sąsaja (ją valdantis asmuo), tai tas asmuo, kurio prekės yra parduodamos per el. sąsają, iš esmės prievolių susijusių su PVM Europos Sąjungoje neturi ir rinktis registruotis Importo schemoje negali.

Elektroninė sąsaja (ją valdantis asmuo) bus laikoma veikianti kaip neatsiskleidusi tarpininkė ir galės naudotis Importo schema, jei tokia sąsaja (ją valdantis asmuo) sudarys sąlygas nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Laikoma, kad elektroninė sąsaja (ją valdantis asmuo) sudaro sąlygas prekybai, jeigu, naudojant elektroninę sąsają, klientui suteikiama galimybė užmegzti ryšį su tiekėju, siūlančiu parduoti prekes per elektroninę sąsają, ir to ryšio rezultatas – per tą elektroninę sąsają tiekiamos prekės. Elektroninė sąsaja nebus laikoma neatsiskleidusi tarpininku, jeigu ji:
    -nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustato sąlygų, pagal kurias tiekiamos prekės ir
    -nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja leidžiant imti mokestį iš kliento už atliktą mokėjimą ir
    -nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja užsakant ar pristatant prekes.

Šia schema tiesiogiai naudotis gali tik tie asmenys, kurie yra įsikūrę Europos Sąjungoje (išskyrus Norvegijos asmenis, kurie schema taip pat gali naudotis tiesiogiai). Jeigu asmuo nėra įsikūręs Europos Sąjungoje, tačiau schema nori naudotis, tai tą jis gali daryti, naudodamasis importo tarpininko paslaugomis. Importo tarpininkas bus tas asmuo, kuris bus atsakingas už registraciją, už deklaracijų teikimą ir pan. Importo tarpininkas privalo būti įsikūręs Europos Sąjungoje. Tai, ar importo tarpininkui taikomi kokie nors kiti papildomi reikalavimai (pvz., reikalavimai dėl garantijų, dėl tam tikros veiklos vykdymo, dėl buvimo PVM mokėtoju ir pan.) tam, kad jis galėtų veikti kaip importo tarpininkas, sprendžia kiekviena valstybė narė, kurioje tarpininkas yra įsikūręs ir registruojasi kaip importo tarpininkas. Lietuvoje importo tarpininku gali registruotis bet koks veiklą vykdantis asmuo, papildomų reikalavimų nėra nustatyta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad importo tarpininkas yra solidariai atsakingas su atstovaujamuoju asmeniu už pastarojo PVM prievoles.

Importo tarpininkas, užsiregistravę schemoje, gauna specialų importo tarpininko numerį, tuo tarpu jo atstovaujamas asmuo ar asmuo, tiesiogiai besiregistruojantis schemoje, gauna specialių importo dalyvio numerį. Šie numeriai gali būti naudojami tik vykdant PVM prievoles Importo schemoje. Be to, importo dalyvio numeris yra viešai neskelbiamas.

Tuo pačiu metu tas pats importo dalyvis gali būti atstovaujamas tik vieno importo tarpininko. Tačiau importo tarpininkas tuo pačiu metu gali atstovauti neribotam skaičiui importo dalyvių.

Jeigu importo dalyvis nori pakeisti jį atstovaujantį importo tarpininką kitu, tai jis turi būti išregistruotas iš Importo schemos ir įregistruotas į ją iš naujo. Analogiška taisyklė galioja ir dalyviui, kuris neturi importo tarpininko, nes neprivalo jo turėti, bet vėliau nusprendžia tokį tarpininką paskirti.

Importo tarpininko paslaugomis, jeigu to pageidauja, gali naudotis ir Europos Sąjungoje įsikūręs asmuo.

Jeigu asmuo pasirinko naudotis Importo schema, tai ši schema turi būti taikoma visiems sandoriams, kuriems ji galėtų būti taikoma.

Importo schemos mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Importo schemos deklaracija turi būti pateikta (deklaracija turi būti teikiama ir tuo atveju, jeigu nebuvo deklaruotinų pardavimų), o PVM sumokėtas iki kito mėnesio pabaigos.

Jeigu Importo schema nėra naudojama, tai reiškia, jog importuojant prekes į Europos Sąjungą turi būti sumokėtas importo PVM. Tokį importo PVM iš esmės turėtų sumokėti prekių pirkėjas.

7. Kokią pagrindinę informaciją reikia reikia žinoti apie ne ES schemą?

Ne ES schema gali naudotis tik tie apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsikūrę Europos Sąjungoje, t. y. neturi Europos Sąjungoje nei buveinės, nei padalinių. Ne ES schema gali būti naudojama tik teikiant paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kai tokių paslaugų suteikimo vieta yra Europos Sąjungoje.

Paslaugos, kurioms gali būti taikoma ne ES schema, yra:
    - telekomunikacijų paslaugos,
    - radijo ir televizijos transliavimo paslaugos,
    - elektroniniu būdu teikiamos paslaugos,
    - su nekilnojamuoju turtu susijusios paslaugos, kai nekilnojamasis turtas yra Europos Sąjungoje;
    - maitinimo paslaugos, teikiamos Europos Sąjungoje,
    - keleivių vežimo paslaugos, teikiamos Europos Sąjungoje,
    - prekių vežimo paslaugos, teikiamos Europos Sąjungoje,
    - trumpalaikės transporto priemonių nuomos paslaugos, kai transporto priemonė fiziškai klientui perduodama Europos Sąjungoje;
    - kitos paslaugos, kurių suteikimo vieta pagal paslaugų suteikimo vietos nustatymo taisykles yra Europos Sąjungoje.

Teikiant aukščiau nurodytas paslaugas turi būti taikomas toks PVM tarifas, kuris yra taikomas toje valstybėje narėje, kurioje atitinkama paslauga laikoma suteikta. PVM tarifus, kurie turi būti taikomi, parduodant atitinkamas paslaugas, galima pasitikrinti čia.

Jei apmokestinamasis asmuo, nori naudotis ne ES schema, tai jis gali pasirinkti bet kurią valstybę narę, kurioje registruosis šios schemos naudotoju. Tačiau tuo pačiu metu schemos naudotoju jis gali būti registruotas tik vienoje valstybėje narėje.

Jei apmokestinamasis asmuo pasirinko naudotis ES schema, tai ši schema turi būti taikoma visiems sandoriams, kuriems ji galėtų būti taikoma.

Ne ES schemos mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Ne ES deklaracija turi būti pateikta (deklaracija turi būti teikiama ir tuo atveju, jeigu nebuvo deklaruotinų pardavimų), o PVM sumokėtas iki kito mėnesio, einančio po kalendorinio ketvirčio, pabaigos.

Jei apmokestinamasis asmuo nusprendė ne ES schema nesinaudoti, tai nereiškia, jog jis neturi vykdyti jam kylančių prievolių. Nesinaudojimas ne ES schema dažniausiai reiškia, jog apmokestinamasis asmuo turi registruotis PVM mokėtoju kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje teikia paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, tam, kad įvykdytų tose valstybėse narėse jam kylančias su PVM susijusias prievoles.

8. Ar bet koks apmokestinamasis asmuo gali naudoti bet kokią OSS schemą?

Tai, kokią schemą ir kaip apmokestinamasis asmuo gali naudoti, priklauso nuo to, kokią veiklą asmuo vykdys ir kur toks apmokestinamasis asmuo yra įsikūręs, t. y. Europos Sąjungoje ar ne.

Apmokestinamasis asmuo laikomas įsikūrusiu Europos Sąjungoje, jeigu tokio asmens buveinė arba padalinys yra Europos Sąjungoje. Jeigu apmokestinamasis asmuo neturi nei buveinės, nei padalinio Europos Sąjungoje, tada toks asmuo laikomas neįsikūrusiu Europos Sąjungoje. Ši taisyklė turi išimčių, kiek tai yra susiję su Jungtine Karalyste. Atsižvelgiant į sudarytus susitarimus, Jungtinės Karalystės asmenys bus laikomi įsikūrę Europos Sąjungoje, jeigu jų buveinė ar padalinys bus Š. Airijoje, o vykdoma veikla bus susijusi tik su prekėmis.

                                                         Importo schema

X reiškia, kad schema gali būti naudojama
- reiškia, kad schema negali būti naudojama
* Norvegijoje įsikūrusiam asmeniui reikalavimai dėl importo tarpininko netaikomi, t. y. toks asmuo gali naudotis Importo schema tiek su tarpininku, tiek be jo.

                                                    ES schema

9. Ar MOSS nustos veikti 2021 liepos 1 d.?

MOSS iš esmės bus pakeistas ir vietoje jo bus naudojamas OSS.

10. Kaip turės būti vykdomos prievolės, susijusios su MOSS, nuo 2021 m. liepos 1d.?

Prievolės, susijusios su MOSS, turės būti vykdomos senąja tvarka.

11. Jeigu esu registruotas MOSS, ar turiu persiregistruoti?

Įprastai persiregistruoti neturite, tačiau, prisijungę prie MOSS / OSS, būsite paprašytas pateikti tam tikrą papildomą informaciją. Tuo atveju, jei ketinate vykdyti veiklą, kuriai yra taikoma kita OSS schema nei ta, kurioje esate registruotas, tada turi pateikti naują registracijos  prašymą toje konkrečioje schemoje. Pavyzdžiui, esate registruotas ES schemoje, bet ketinate verstis ir nuotoline prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Tokiu atveju, norėdami naudotis Importo schema, privalote pateikti registravimo Importo schemoje prašymą.

12. Ar privalau registruotis OSS?

Ne, prievolės registruotis OSS nėra. Tai yra teisė, o ne pareiga.

13. Kodėl turėčiau registruotis OSS, jei tai neprivaloma?

Konkreti priežastis priklauso nuo to, kokią veiklą vykdote. Tačiau iš esmės OSS turėtų pagelbėti supaprastinti prievolių įvykdymą kitose valstybėse narėse ar užtikrinti, kad Jūsų klientams nereikėtų mokėti papildomai, kai parduodate prekes, kurios yra importuojamos iš trečiųjų valstybių.

Pvz., jeigu turite el. parduotuvę ir parduodamus daiktus siunčiate iš Lietuvos į kitas valstybes nares, o Jūsų pirkėjai yra veiklos nevykdantys gyventojai, tai PVM turėsite mokėti tose valstybėse narėse, į kurias yra siunčiamos Jūsų prekės (yra tam tikrų išimčių). Tokiu atveju įprastai Jums reikėtų registruotis PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse, ten teikti deklaracijas ir mokėti PVM. Jeigu Jūs prekes siunčiate į 15 skirtingų valstybių narių per vieną mokestinį laikotarpį, tai reiškia, kad Jums reikia registruotis 15 skirtingų valstybių narių, teikti 15 skirtingų PVM deklaracijų ir mokėti PVM 15 skirtingų valstybių narių mokesčių administratoriams. Jeigu naudojatės OS ir registruojatės OSS ES schemoje, teikiate vieną OSS ES schemos deklaraciją ir pagal ją mokate vieną kartą – Lietuvos VMI, kuri persiunčia ir Jūsų deklaracijos duomenis, ir sumokėtus pinigus toms valstybėms narėms, kurioms tai skirta.

14. Ar Lietuvos įmonė, kuri nėra registruota PVM mokėtoja Lietuvoje, gali registruotis OSS ES schemoje?

Taip, registracija OSS nėra susieta su Lietuvos PVM mokėtojo kodo turėjimu.

15. Ar Lietuvos įmonei, kuri  nėra registruota PVM mokėtoja Lietuvoje, įsiregistravus OSS ES schemoje, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje?

Ne, tokios prievolės neatsiranda. Jeigu įmonė yra neregistruota PVM mokėtoja, nes, pvz., jos bendra atlygio suma už Lietuvoje parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neviršijo 45 000 eurų ribos, tai tokia Lietuvos įmonė ir toliau gali būti ne PVM mokėtoja Lietuvoje. Įprastai OSS ES schemoje deklaruoti pardavimai nebus įskaičiuojami į 45 000 eurų ribą, nes tokie pardavimai įprastai bus laikomi įvykusiais ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje narėje (yra išimtis, kai OSS ES schemos deklaracijoje bus leidžiama deklaruoti Lietuvoje įvykusius tiekimus ir tada tokie tiekimai turėtų būti traukiami skaičiuojant 45 000 eurų ribą. Tačiau ši išimtis taikoma tik asmenims, kurie veikia kaip elektroninė sąsaja ir neatsiskleidęs tarpininkas kartu).

16. Ar OSS Es schemos PVM mokėtojo kodas gali būti patikrintas per VIES?

Per VIES gali būti tikrinamas tik įprastas PVM mokėtojo kodas, kuris buvo suteiktas asmeniui, įregistruotam PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 71 str., 711 str. ar 72 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu OSS ES schemos PVM mokėtojų kodai VIES nėra skelbiami. Tačiau OSS ES schemos PVM mokėtojo kodas iš esmės yra identiškas įprastam PVM mokėtojo kodui (t. y. tam kodui, kuris būtų suteikiamas asmeniui, registruojamam Lietuvoje PVM mokėtoju, vadovaujantis PVM įstatymo 71 str., 711 str. ar 72 straipsniais).

Vadinasi, tuo atveju, jei Jūs turite įprastą PVM mokėtojo kodą ir OSS ES schemos PVM mokėtojo kodą, tai, tikrinant tokį kodą VIES bus parodoma PVM mokėtojo kodo informacija (kaip įprasto kodo, o ne OSS ES schemos kodo).

Jei Jūs neturite įprasto PVM mokėtojo kodo, nes nesate registruotas Lietuvoje PVM mokėtoju, tai VIES, tikrinant suteiktą OSS ES schemos PVM mokėtojo kodą, informacijos apie tokį kodą nebus. Tokiu atveju, norėdami įrodyti kitiems asmenims, jog esate registruoti OSS ES schemos PVM mokėtoju, galite pateikti registracijos sprendimo nuorašą.

17. Ką reiškia 10 000 eurų riba?

Šios ribos taikymas reiškia, jog telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų suteikimo vieta yra ta valstybė narė, kur įsikūręs pardavėjas, o ne kita valstybė narė, kurioje yra įsikūręs pirkėjas (įprastai veiklos nevykdantis gyventojas), o ES vidaus nuotolinės prekybos prekėmis vieta yra ta valstybė narė, iš kur prekės siunčiamos, o ne ta valstybė narė, į kurią prekės yra siunčiamos.

18. Kokiems pardavėjams yra taikoma 10 000 eurų riba?

Riba taikoma tiems pardavėjams, kurie įsikūrę tik vienoje valstybėje narėje ir/ar ES vidaus nuotolinės prekybos būdu siunčia prekes tik iš vienos valstybės narės.

19. Kaip skaičiuojama 10 000 eurų riba?

Skaičiuojant ribą turi būti įtraukti tik tie telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų pardavimai, kurių pirkėjai (įprastai veiklos nevykdantys gyventojai) įsikūrę kitose valstybėse narėse, bei tie ES vidaus nuotolinės prekybos prekėmis pardavimai, kur prekės siunčiamos pirkėjams (įprastai veiklos nevykdantiems gyventojams) į kitas valstybes nares.

20. Kaip Lietuvos įmonė  turėtų skaičiuoti 10 000 eurų ribą, spręsdama klausimą, kur yra jos telekomunikacijų , radijo ir televizijos transliavimo bei elektroniniu būdu teikiama teikiamų paslaugų suteikimo vieta ir ES vidaus nuotolinės prekybos prekėmis vieta nuo 2021 m. liepos 1d.? 

Lietuvos įmonė turėtų įvertinti 2020 m. atlygį gautą už telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kai pirkėjai (įprastai veiklos nevykdantys gyventojai) buvo įsikūrę kitose valstybėse narėse, nuotolinės prekybos pardavimus, kai prekės pirkėjams (įprastai veiklos nevykdantiems gyventojams) buvo siunčiamos į kitas valstybes nares, ir analogiškai turėtų įvertinti atlygį gautą 2021 m. (iki birželio 30 d.). Jeigu suskaičiavus 2020 m. ir 2021 m. atlygį 10 000 eurų riba nebuvo viršyta nei vienais metais, tai laikoma, kad paslaugų suteikimo ir prekių pardavimo vieta yra Lietuva. Jeigu 2020 m. atlygio suma būtų viršijusi 10 000 eurų ar tokia riba būtų viršyta 2021 m., vadinasi, būtų laikoma, kad tiek paslaugų suteikimo, tiek prekių pardavimo vieta yra ne Lietuva.

21. Ar 10 000 eurų ribą privaloma taikyti?

Ne, asmuo gali pasirinkti, jog jo telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų suteikimo vieta yra ta valstybė narė, kur įsikūręs pirkėjas (įprastai veiklos nevykdantis gyventojas), o ES vidaus nuotolinės prekybos prekėmis vieta yra ta valstybė narė, į kurią prekės yra siunčiamos. Tačiau toks pasirinkimas (be teisės jį atšaukti) galioja 24 mėn.

22. Lietuvos įmonė, neturinti padalinių kitose valstybėse narėse, verčiasi elektroninių knygų pardavimu. Atitinkamais metais šį įmonė pardavė elektronių knygų už 5000 eurų Lietuvos gyvenojams, už 7000 eurų - Jungtinės Karalystės gyventojams, už 4500 eurų - Prancūzijos ir Liuksemburgo gyventojams. Į kokias pardavimų sumas turėtų atsižvelgti šį įmonė, skaičiuodama 10 000 eurų ribą?

Tik į 4500 eurų sumą, kadangi skaičiuojant šią ribą reikia vertinti tik tokius pardavimus, kur pirkėjais yra kitų ES valstybių narių gyventojai (pagal sąlygą – Prancūzijos ir Liuksemburgo).

23. Lietuvos įmonė turi padalinių kitose valstybėse narėse, verčiasi elektroninių knygų pardavimu bei prekiauja "poperinėmis" knygomis (knygos, pirkėjo užsakymu, gali būti siunčiamos į įvarias užsienio valstybes). Ar tokiai įmonei gali būti 10 000 eurų riba?

Ne, nes 10 000 eurų riba yra taikoma tik toms įmonėms, kurios neturi padalinių kitose valstybėse narėse.

24. Lietuvos įmonė neturi padalinių kitose valstybėse  narėse, tačiau laiko prekes trečių asmenų sandėliuose Ispanijoje ir Vokietijoje, verčiasi įvairių aksesuarų prekyba. Prekės prikėjams yra siunčiamos tiek iš Lietuvos, tiek iš Ispanijos ir Vokietijos. Ar tokiai įmonei gali būti taikoma 10 000 eurų riba?

Ne, nes riba yra taikoma tik tokioms įmonėms, kurios ir neturi padalinių kitose valstybėse narėse, ir neturi prekių sandėliavimo vietų, iš kurių siųstų prekes pirkėjams, kitose valstybėse narėse.

25. Ar OSS gali registruotis tik juridiniai asmenys?

Ne, OSS registruotis gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.

26. Kokią OSS schemą rinktis Lietuvos įmonei, kuri verčiasi  ES vidaus nuotoline prekyba prekėmis?

ES schemą.

27. Kokią OSS schemą rinktis Lietuvos įmonei, kuri teikiasi paslaugas kitų valstybių narių gyventojams, kai tokių paslaugų suteikimo vieta yra kita valstybė vieta?

ES schemą.

28. Kokią OSS schemą rinktis Lietuvos įmonei, kuri verčiasi nuotaline prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojams prekėms?

Importo schemą.

29. Ar Lietuvos įmonė tuo pačių metu gali būti registuota keliose schemose?

Taip. Lietuvos įmonė tuo pačiu metu gali būti registruota ES schemoje, Importo schemoje ir kaip importo tarpininkė.

30. Jeigu Lietuvos įmonė nori registruotis ir ES, ir Importo schemoje, ar ji gali pateikti vieną prašymą?

Ne, turi būti teikiami atskiri prašymai kiekvienai schemai ar registracijai importo tarpininku. Todėl, jei, pvz., Lietuvos įmonė nori būti registruota ES schemoje, Importo schemoje ir kaip importo tarpininkė, ji turi pateikti 3 atskirus prašymus.

31. Ar registracija OSS ES schemoje reiškia, kad nebereikia registracijų kitose valstybėse narės?

Ne, nebūtinai. Ne visi pardavimai gali būti deklaruojami OSS, todėl gali būti situacijų, kai, nepaisant to, kad esate registruotas OSS, Jums vis tiek teks registruotis PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje. Pvz., verčiatės ES vidaus nuotoline prekyba prekėmis, tačiau prekes siunčiate ne tik iš Lietuvos, bet tačiau ir iš kitos valstybės narės, kur prekes laikote trečio asmens sandėlyje. Tokiu atveju, jeigu prekes iš Lietuvos gabenate į tą kitą valstybę narę yra laikoma, kad įvyksta prekių gabenimas verslo tikslais. Tam, kad toks prekių gabenimas būtų apmokestinamas 0 proc. PVM tarifu, Jūs turite turėti PVM mokėtojo kodą toje kitoje valstybėje narėje.

32. Nebuvau registruotas MOSS, noriu užsiregistruoti OSS. Kaip tą padaryti?

Jeigu esate už ES ribų įsikūręs asmuo, kuris nori registruotis ES ar ne-ES schemoje, tai registruotis galite čia. Jeigu norite registruotis Importo schemoje, savarankiškai galite registruotis, tik jeigu esate įsikūręs Norvegijoje. Priešingu atveju (t. y. jeigu nesate įsikūrę Norvegijoje), Importo schemoje Jus turi įregistruoti importo tarpininku Lietuvoje registruotas asmuo.

33. Buvau registruotas MOSS ne ES schemoje, dabar noriu įsiregistruoti ir ES schemoje. Kaip tą padaryti?

Galite registruotis arba MOSS, pasirinkę „Nauja registracija (OSS)“, arba neautentifikuotoje srityje (čia).

Neautentifikuota OSS sritis – OSS sritis, kurioje trečiųjų valstybių asmenys gali teikti registravimo prašymus, nenustačius jų asmens tapatybės prašymo teikimo momentu.

34. Ar galima užpildyti prašymo užsiregistruoti OSS sistemoje formą ir ją pateikti el. būdu?

Registracijos prašymą OSS sistemoje galima pateikti tik internetu, todėl nėra jokių atskirų prašymo formų (pdf ar kitų el. formatų).

35. Registracijos prašymą pateikiau per neautentifikuotą sritį, kaip prisijungti OSS?

Jei registracijos prašymas pateikiamas neautentifikuotoje srityje, gavę registracijos patvirtinimo el. laišką ir norėdami prisijungti prie pačios sistemos, turėsite užpildyti žemiau pateiktas formas:

1. Forma Nr. 1
Užsienio pil. prašymas įreg. VMI IS.docx

2. Forma Nr. 2
Duomenys apie Mano VMI atstovą.doc

Formas turėtų užpildyti įmonės vadovas ir kartu su papildomais dokumentais (dokumentu, patvirtinančiu, kas yra atitinkamos įmonės vadovas, ir notaro patvirtintą įmonės vadovo asmens tapatybės dokumento kopiją) išsiųsti adresu oss@vmi.lt.

36. Kas yra importo tarpininkas?

Tai asmuo, kuris yra įsikūręs Europos Sąjungoje ir kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir importuojamų prekių schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu.

37. Kada reikalingas importo tarpininkas?

Importo tarpininką privalo paskirti už Europos Sąjungos (išskyrus Norvegiją) įsikūrę asmenys, kurie nori registruotis OSS importo schemos dalyviais.

38. Kokius reikalavimus turi atitikti Lietuvos įmonė, norinti įsiregistruoti OSS importo tarpininke?

Jokių specialiųjų reikalavimų nėra. Tačiau importo tarpininkas už OSS Importo schemoje atsiradusias prievoles yra solidariai atsakingas su atstovaujamuoju asmeniu.

39. Kaip Lietuvos įmonė turi pateikti prašymą įregistruoti jos atstovaujamąjį asmenį OSS importo schemos dalyviu?

Prašymas gali būti pateiktas tik po to, kai jau pati Lietuvos įmonė yra įregistruotas OSS importo tarpininke. Prašymas teikiamas jį tiesiogiai pildant OSS. Kiekvienam atstovaujamajam pildoma po atskirą prašymą.

40. Ar gali OSS Importo schemoje registruotas dalyvis vienu metu turėti kelis importo tarpininkus?

Ne, negali.

41. Ar Lietuvos asmenys gali paskirti importo tarpininką?

Taip, gali, jei to pageidauja.

42. Ar ES, ne ES schemoje yra asmuo kuris veikia taip, kaip importo tarpininkas Importo schemoje?

Ne.

43. Kokie yra OSS mokestiniai laikotarpiai?

Tai priklauso nuo schemos, kuria yra naudojamasi:

    ES schemoje – kalendorinis ketvirtis;
    Ne ES schemoje – kalendorinis ketvirtis;
    Importo schemoje – kalendorinis mėnuo.

44. Kokias deklaracija turi teikti OSS registruoti asmenys?

Yra teikiamo specialios OSS deklaracijos.

45. Jeigu asmuo yra registruotas keliose OSS schemose, kiek ir kokių deklaracijų jis turi teikti?

Kiekviena OSS schema turi savo deklaraciją. Vadinasi, jei asmuo yra registruotas 3 schemose (ES, ne ES ir Importo), jis teikia 3 deklaracijas (ES, ne ES ir Importo).

46. Lietuvos įmonė yra registruota OSS ES ir Importo schemose, kokias deklaracijas ji turi pateikti?

Ji turi pateikti OSS ES schemos ir OSS Importo schemos deklaracijas.

47. Kiek ir kokių deklaracijų turi teikti importo tarpininkas?

Importo tarpininkas teikia tiek deklaracijų, kiek turi įregistravęs Importo schemos dalyvių. Kitaip tariant, už kiekvieną atstovaujamąjį turi būti teikiama atskira OSS Importo deklaracija.

48. Ar reikia teikti OSS deklaracijas, jei mokestinį laikotarpį nebuvo pardavimų?

Taip, deklaracijos vis tiek turi būti teikiamos.

49. Iki kada turi būti pateiktos deklaracijos, naudojantis OSS?

Tai priklauso nuo schemos, kuria yra naudojamasi:
   - ES schemoje – iki pirmo kalendorinio mėnesio, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos, paskutinės dienos. Pvz., jei deklaracija yra teikiama už 3 ketvirtį, tai ji turi būti pateikta iki spalio 31 d.
   - Ne ES schemoje – iki pirmo kalendorinio mėnesio, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos, paskutinės dienos. Pvz., jei deklaracija yra teikiama už 3 ketvirtį, tai ji turi būti pateikta iki spalio 31 d.;
   - Importo schemoje – pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, iki kito kalendorinio mėnesio paskutinės dienos. Pvz., jei deklaracija teikiama už liepos mėn., tai ji turi būti pateikta iki rugpjūčio 31 d.

50. Lietuvos įmonė laiko prekes ne savo sandėliuose Lietuvoje ir Prancūzijoje (t. y. nelaikoma, kad Lietuvos įmonės yra įsikūrusi Prancūzijoje). Ji yra PVM mokėtoja Lietuvoje, PVM mokėtoja Prancūzijoje ir OSS ES schemos dalyvė. Lietuvos įmonė parduoda prekes neapmokestinamiems asmenims iš Prancūzijos sandėlio į: Lietuvą, Prancūziją kitą ES šalį (ne Lietuvą ir ne Prancūziją), už ES ribų. Kaip turėtų būti deklaruojami tokie pardavimai?

Pardavimai deklaruojami taip:
    - į Lietuvą – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - į Prancūziją – Prancūzijos deklaracijoje (jei deklaruojama);
    - į kitą ES šalį  (ne Lietuvą ir ne Prancūziją) – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - už ES ribų – Prancūzijos deklaracijoje (jei deklaruojama).

51. Lietuvos įmonė laiko prekes ne savo sandėliuose Lietuvoje ir Prancūzijoje (t. y. nelaikoma, kad Lietuvos įmonės yra įsikūrusi Prancūzijoje). Ji yra PVM mokėtoja Lietuvoje, PVM mokėtoja Prancūzijoje ir OSS ES schemos dalyvė. Lietuvos įmonė parduoda prekes neapmokestinamiems asmenims iš Lietuvos sandėlio į: Lietuvą, Prancūziją kitą ES šalį (ne Lietuvą ir ne Prancūziją), už ES ribų. Kaip turėtų būti deklaruojami tokie pardavimai?

Pardavimai deklaruojami taip:
    - į Lietuvą – FR0600 deklaracijoje;
    - į Prancūziją – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - į kitą ES šalį  (ne Lietuvą ir ne Prancūziją) – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - už ES ribų – FR0600 deklaracijoje.

52. Lietuvos įmonė laiko prekes savo sandėliuose Lietuvoje ir Prancūzijoje (t. y. laikoma, kad Lietuvos įmonės yra įsikūrusi Prancūzijoje) bei teikia elektroniniu būdu teikiamas paslaugas. Ji yra PVM mokėtoja Lietuvoje, PVM mokėtoja Prancūzijoje, ir OSS ES schemos dalyvė. Lietuvos įmonė parduoda prekes neapmokestinamiems asmenims iš Prancūzijos sandėlio į: Lietuvą, Prancūziją, kitą ES šalį (ne Lietuvą ir ne Prancūziją), už ES ribų. Lietuvos įmonė taip pat parduoda elektroniniu būdu teikiamas paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims Lietuvoje, Prancūzijoje, kitoje ES šalyje (ne Lietuvoje ir ne Prancūzijoje), už ES ribų. Kaip turėtų būti deklaruojami tokie pardavimai?

Kai Lietuvos įmonė parduoda prekes iš Prancūzijos sandėlio, pardavimai deklaruojami taip:
    - į Lietuvą – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - į Prancūziją – Prancūzijos deklaracijoje (jei deklaruojama);
    - į kitą ES šalį  (ne Lietuvą ir ne Prancūziją) – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - už ES ribų – Prancūzijos deklaracijoje (jei deklaruojama).

Kai Lietuvos įmonė parduoda elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, tai pardavimai neapmokestinamiesiems asmenims deklaruojami taip:
    - Lietuvoje – FR0600 deklaracijoje;
    - Prancūzijoje – Prancūzijos deklaracijoje (jei deklaruojama);
    - kitoje ES šalyje (ne Lietuvoje ir ne Prancūzijoje) – OSS ES schemos deklaracijoje;
    - už ES ribų – Prancūzijos deklaracijoje (jei deklaruojama).

53. Ar galima tikslinti OSS deklaracijas?

Pačios pateiktos deklaracijos patikslinti negalima, tačiau joje pateikti klaidingi duomenys gali būti tikslinami, teikiant kito mokestinio laikotarpio atitinkamą OSS deklaraciją.

54. Ar galima vienos OSS schemos duomenis tikslinti kitos OSS schemos deklaracijoje (pvz., OSS ES schemos deklaracijos duomenis tikslinti OSS Importo schemos deklaracijoje)?

Ne, negalima. Tikslinimas privalo būti atliekamas tos pačios schemos vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaracijoje.

55. Lietuvos įmonė 2021 m. spalio 10 d. pateikė OSS ES schemos 2021 m. 3 ketvirčio deklaraciją. 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos įmonė pastebėjo, jog deklaracijoje padarė klaidą, vietoje 100 eurų, nurodydama 1000 eurų. Kaip ir kada Lietuvos įmonė gali patikslinti deklaraciją?

Lietuvos įmonė koreguoti pateiktos 2021 m. 3 ketvirčio deklaracijos negali. Patikslinti klaidingą sumą ji galės tik teikdama 2021 m. 4 ketvirčio OSS ES schemos deklaraciją, kurioje nurodys kokio laikotarpio ir kokios valstybės narės PVM tikslina ir deklaruos tikslinimo skirtumą, t. y. -900 eurų.

56. Iki kada turi būti sumokėtas PVM, naudojantis OSS?

Tai priklauso nuo schemos, kuria yra naudojamasi, tačiau iš esmės mokėjimo terminai yra tokie patys kaip ir deklaravimo terminai:
    - ES schemoje – iki pirmo kalendorinio mėnesio, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos, paskutinės dienos. Pvz., jei deklaracija yra teikiama už 3 ketvirtį, tai ji turi būti pateikta iki spalio 31 d.
    - Ne ES schemoje – iki pirmo kalendorinio mėnesio, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos, paskutinės dienos. Pvz., jei deklaracija yra teikiama už 3 ketvirtį, tai ji turi būti pateikta iki spalio 31 d.;

Importo schemoje – pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, iki kito kalendorinio mėnesio paskutinės dienos. Pvz., jei deklaracija teikiama už liepos mėn., tai ji turi būti pateikta iki rugpjūčio 31 d.

57. Kokia informacija turi būti nurodoma OSS deklaracijose?

Standartinė informacija (kokio asmens deklaracija teikiama, mokestinis laikotarpis ir pan.) bei informacija, kuri priklauso nuo to, kokios OSS schemos deklaracija yra teikiama.

Ne ES schemos ir Importo schemos deklaracijose nurodoma – vartojimo valstybė narė, PVM tarifas, apmokestinamoji vertė, PVM suma.

ES schemos deklaracijoje nurodoma – pardavimo dalykas (prekės ar paslaugos), vartojimo valstybė narė, PVM tarifas, apmokestinamoji vertė, PVM suma.

Deklaracijose yra nurodomi suminiai duomenys pagal vartojimo valstybę, tarifą (ES schemoje – ir pagal objektą).

Kitaip tariant, jeigu, pvz., Lietuvos įmonė, registruota Importo schemoje, pardavė prekių 120 Lietuvos ir Belgijos gyventojų:

21 proc. PVM tarifu apmokestinamų prekių Lietuvos gyventojams, kurių apmokestinamoji vertė buvo 1000 eurų,

9 proc. PVM tarifu apmokestinamų prekių Lietuvos gyventojams, kurių apmokestinamoji vertė buvo 100 eurų;

21 proc. PVM tarifu apmokestinamų prekių Belgijos gyventojams, kurių apmokestinamoji vertė buvo 600 eurų,

tai jos deklaracijoje bus nurodoma tokia informacija apie prekių pardavimus:

58. Kaip žinoti, koks PVM tarifas yra taikomas tam tikrai prekei ar paslaugai?

Visų valstybių narių PVM tarifai yra skelbiami čia. Prekių, kurioms yra taikomas lengvatinis tarifas, yra nurodomi ne tik aprašymai, bet ir Kombinuotosios nomenklatūros kodai. Paslaugų aprašymai yra susieti su CPA kodais.

59. Ar OSS sistemoje bus galima pamatyti, koks turėtų būti taikomas PVM tarifas pagal šalį ir prekę?

OSS sistemoje bus integruoti PVM tarifai pagal kiekvieną šalį iš TEDB (Taxes in Europe Database, kurioje yra skelbiama visų valstybių narių tarifų informacija), tačiau prekių ar paslaugų pavadinimų nebus.

60. Kaip OSS dalyvis turi sumokėti mokėtiną PVM?

PVM turi būti sumokėtas į specialią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti atitinkamai OSS deklaracijai OSS sistemoje suteiktą identifikatorių. Todėl mokėjimas iš esmės gali būti atliktas tik po atitinkamos deklaracijos pateikimo.

61. Ar banko sąskaita, į kurią OSS dalyvis turi sumokėti PVM, priklauso nuo OSS naudojamos schemos?

Ne, nepriklausomai nuo to, kokioje OSS schemoje yra registruotas OSS dalyvis, visi mokėjimai atliekami į tą pačią specialią sąskaitą.

62. Į kokią sąskaitą OSS dalyvis turi sumokėti PVM?

PVM turi būti sumokėtas į specialią sąskaitą, kurios rekvizitai yra:

Gavėjas -Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

Banko pavadinimas - Akcinė bendrovė Šiaulių bankas;

Banko BIC kodas -CBSBLT26;

Banko sąskaitos numeris -LT797180000000141065.

63. Ar OSS dalyvis, mokėdamas PVM, turi nurodyti kokį nors įmokos kodą?

Ne, įmokos kodas nėra nurodomas, bet turi būti nurodomas atitinkamai OSS deklaracijai OSS sistemoje suteiktas unikalus identifikatorius. Nenurodžius tokio identifikatoriaus, mokėjimo gali nepavykti susieti su atitinkama OSS deklaracija ir todėl jis gali būti grąžintas atgal OSS PVM mokėtojui (jei mokėtojas nespės pakartotinai sumokėti iki mokėjimo termino pabaigos, bus laikoma, kad mokėjimas vėluoja, neatsižvelgiant į tai, kad grąžintas mokėjimas buvo atliktas laiku).

Paruošta pagal VMI informaciją.